žiopt

žiopt
žiópt interj. , NdŽ 1. J, LTII70, išsižiojimui nusakyti: Žiopt ir išsižiojo Šts. Jis tik žiópt išgirdęs, išsišiepė, ale nė žodelio Kp. 2. sužiopčiojimui nusakyti: Žmogus kaip musia: žiópt, tavę ir neyra Drsk. Berydamas paspringo ir žiopt vėpt – nėr nė žodžio LTR(Grk). Kiek čia reikėjo: žiópt, ir nebėra Grž. 3. kartojant nusakomas žiopčiojimas: Žiópt žiópt višta žiopsi Ds. Bjauriai į žuvį buvo veizėti, kaip ana slabnės, kaip aną išims iš vandens, žiópt žiópt žiópt ir žiopčios End. | Teip kaip žandeliai tokie išauga – pradarai, tai žiópt žiópt ir žiopčioja [levažandžiai] Sdb. Įlindo meška į pirtį, žiopt žiopt ir pritrūko kvapo K.Bor. | Žiópt žiópt ir surijo minkštą daiktą nekramtęs Skdt. | prk.: Žiópt žiópt atplyšęs padas [bato] žiopsi Ds.apie sunkiai sergantį ar mirštantį: Žiópt nežiopterėjo, kaip perkūnija nutrenkė jį ir mirė J. Boba buvo jau numirus, tik žiópt žiópt ir atgijo Lp. Vieną žalčiuką per smarkiai žaltys telžė aukštielninką, tas žiopt žiopt – ir negyvas LTsIV75. Lengviai mirė: žiópt žiópt sužiopčiojo, i viskas Krš. Žiópt žiópt sužiopčiosi, ir būs po visa ko Rdn. Žiópt žiópt – ir miršta Ign. Kiek aš čia betęsuos, būs žiópt žiópt, i nebesanti Krš. Tik žiópt žiópt – ir nebė[ra] tavęs Pvn. Žiopt žiopt, dar kartą stvėrės oro ir nebeteko žado Vaižg. 4. staigiam smarkiam veiksmui nusakyti: Žiópt tam griovy, ir pamerkėm tas pupas (apsivertė vežimas su pupomis) Ps. 5. tarstelėjimui nusakyti: Žiópt ką pasakei, į Cibirą, į kalėjimą Krš. 6. kartojant nusakomas nesugebėjimas ką pasakyti: Žiópt žiópt žodžio nepasako Rdn. Kai išsigando, tai tik žiópt žiópt – manėm, ka ir neprašnekės Slv. Nori atšaut, žiópt žiópt, nemoka senis Drsk. Sugniaužęs kumščias – žiopt žiopt, nė žodžio neištaria, rodos, jo liežuvis sustingo Žem. Kuprelis žiopt žiopt ir pristigo kalbos P.Trein. Senis tik žiopt žiopt ir nieko negali atsakyti K.Bor.
◊ ãnei žiópt visiškai nieko: Ãnei žiópt nepratarė Ds.
neĩ (nė̃) žiópt visiškai nieko: O ta senolėlė nė žiopt Žem. Atsistojo pryš žmonis i nė̃ žiópt Šll. Lietuviškai nemoka nė žiópt Db. Kolei jaunas buvau, tai ejau, o dabar gyvenimas susunkėjo ir nė̃ žiópt! Ds. Betgi Adomas! Ir tas nė žiopt J.Avyž.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • žiopsėti — žiopsėti, žiopsi (žiopsia), ėjo DŽ, NdŽ, KŽ, žiopsėti Br, Rd, Jnš 1. žr. žiopčioti 1: Karosas žiopsi J. Žiopsi be vandenio didžioji žuvis Grnk. Žuvis ištraukta žiopsi Pkr. Užema nosį – žiopsėk, ir gatava, kai įlašini, tai geriau (apie slogą) Kpr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žiopsoti — žiopsoti, žiõpso (žiõpsia, žiopso DrskŽ, oja N), ojo intr. KBII179, K, Rtr, RŽ, DŽ, KŽ; L 1. M, J.Jabl, Š be dėmesio būti, laukti, stovėti išsižiojus, žiūrėti nustebus: Ko žiopsaĩ į mane? KI62. Žiopsoti pro langą NdŽ. Mano aktarus (hektarus)… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žiopčioti — žiopčioti, ioja, iojo K, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, žiopčioti, ioja, iojo KŽ 1. intr., tr. M, L, Rtr, Pv, Lp, Grz, Rm, Ms tarpais išsižioti ir susičiaupti (ppr. trūkstant oro): Žuvis, ištrauk[t]a iš vandens, žiopčio[ja] J. Žiūri – iškišusi iš vandens… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žvygt — interj. RŽ, NdŽ 1. Grž stipriam sužviegimui nusakyti: Paršas žvygt, višta kvarkt – ūkė[je] be balso neišbūsi Krš. 2. riktelėjimui nusakyti: Žvygt, kvykt – su vaikais ramiai nepabūsi Krš. 3. kartojant nusakomas nevykęs dainavimas: Žvygt žvygt,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sumauti — 1. tr. uždėti, užmauti: Zovieckai sumauti ant kriūkų Sdr. Sutarti žodeliai, sumauti žiedeliai su tuo jaunu berneliu, su tėvelio sūneliu LTR(Kp). | refl. tr.: Eina abu, kišenėsa rankas susmovę Rod. Susmovė arklius (apynasriais apmovė) ir nujojo Lp …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”